Time to change
Ilga tyla. Socialiniuose tinkluose, bet ne fotografijoje.
Jau seniai jaučiau, kad tas EV Photo slapyvardis yra visai ne apie mane. Šis „rūbas“ tapo nebepatogus. Pajutau, kad atėjo metas būti ne logotipu ar trumpiniu, o savimi.
Pokyčiai niekada neatsiranda per vieną dieną. Jie ateina pamažu – augant, keičiantis ir vis geriau suprantant, kodėl darai tai, ką darai. Ir, svarbiausia, dėl ko tai darai.
Aš esu Ema.
Noriu, kad mane pažintumėte ne tik per nuotraukas, bet ir kaip žmogų, kuris jas kuria. Man svarbu pažinti jus, išgirsti jūsų istoriją, sukurti pasitikėjimą ir ryšį. Tikiu, kad tik tada gimsta nuotraukos, kurios po daugelio metų leidžia ne tik prisiminti, bet ir iš naujo pajusti tą akimirką.
Per pastaruosius metus supratau ir dar vieną labai svarbų dalyką – labiausiai mane įkvepia žmonių ryšys.
Tikras juokas. Mažos rankytės, ieškančios mamos delno. Tėčio apkabinimas. Jaunųjų jaudulys prieš ištariant „taip“. Laukimo kupinos akys glostant dar negimusį stebuklą. Krikšto dienos švelnumas. Močiutės ašaros. Netvarkingi plaukai po žaidimų, purvinos pėdos po vasaros vakaro ir emocijos, kurių neįmanoma surežisuoti.
Būtent tokias akimirkas noriu saugoti.
Todėl nuo šiol dar labiau atsigręžiu į šeimos fotografiją. O man šeima – tai ne tik tėvai ir vaikai. Tai ir įsimylėjusi pora. Vestuvių diena. Kūdikio laukimas. Krikštynos. Bendras juokas, apkabinimai, kasdienybė ir visos tos mažos akimirkos, iš kurių susideda mūsų gyvenimas.
Nenoriu kurti tiesiog gražių nuotraukų. Noriu kurti prisiminimus, kuriuose atpažinsite save – tokius, kokie esate iš tikrųjų.
Todėl šiandien pristatau ne tik naują pavadinimą, bet ir kryptį, kuria noriu eiti toliau.
Ema Moment – šeimos fotografė.
Nes kiekviena šeima prasideda nuo vieno momento. Nuo pažinties. Nuo ištarto „taip“. Nuo dviejų brūkšnelių teste. Nuo pirmojo verksmo. Nuo krikšto dienos. Nuo pirmųjų žingsnių. O vėliau – nuo šimtų mažų akimirkų, kurios tampa mūsų gyvenimo istorija. Įamžinkime šias akimirkas drauge.
Sveiki, Mielieji, aš esu Ema !
Atsakant į klausimą – kodėl gi, Ema, fotografuoji? Nes fotografija man yra tarsi magija. Žodyne galima rasti paaiškinimą, jog tai yra kažkas nepaprasto, stebuklingo, turintis išskirtinių, įdomių savybių. Mano nuomone, tai visuma – kiekvienas žmogus, kiekvienas pastatas, nukritęs medžio lapas, šuo bėgantis per laukus, žydinti gėlė, krintantis sniegas, palinkęs medis, ryškus automobilis, sutręšęs suoliukas, cukraus pudra apibarstytas pyragas... Galima būtų tęsti iki begalybės.